NAUJIENOS

Pastaraisiais metais vis dažniau girdime apie civilinį turto konfiskavimą – priemonę, leidžiančią valstybei iš asmenų paimti turtą, įgytą, kaip įtariama, neteisėtu būdu. Tai gali būti pinigai, automobiliai, nekilnojamasis turtas ar kiti vertingi daiktai. Skirtingai nuo įprasto turto konfiskavimo, kuris taikomas baudžiamojoje byloje priimant apkaltinamąjį nuosprendį dėl padarytų nusikaltimų, civilinis turto konfiskavimas gali būti taikomas net ir tada, kai asmuo nėra nuteistas. Tokiais atvejais svarbiausia pagrįsti, kad turtas veikiausiai susijęs su neteisėta veikla ar gautas iš jos.
Kas yra civilinis turto konfiskavimas, kokiomis sąlygomis jis gali būti taikomas, kaip vyksta visa procedūra ir koks vaidmuo tenka teismui, plačiau apžvelgia Lietuvos apeliacinio teismo Teismų praktikos skyriaus teismo konsultantas Artur Doržinkevič.

Kas yra civilinis turto konfiskavimas ir kodėl jis atsirado?
Civilinis turto konfiskavimas – tai vienas iš valstybės nustatytų būdų, kuriais siekiama užkirsti kelią organizuotam nusikalstamumui, korupcijai ar kitiems nusikaltimams, iš kurių nusikaltimą padaręs asmuo gali pasipelnyti, užtikrinant, kad būtų neverta daryti tokių nusikaltimų.
Lietuvoje civilinis turto konfiskavimas taikomas nuo 2020 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo specialus Civilinio turto konfiskavimo įstatymas, kuriame nustatyta atskira konfiskavimo procedūra, vykdoma ne baudžiamajame, o civiliniame procese. Tai reiškia, kad turtas gali būti konfiskuojamas net ir tada, kai asmeniui nėra pareikšti įtarimai ar kaltinimai padarius nusikaltimą arba jis nėra nuteistas.
Prieš šio įstatymo įsigaliojimą egzistavo panašūs, tačiau netapatūs turto konfiskavimo mechanizmai. Baudžiamajame procese buvo ir yra taikomas turto konfiskavimas ir išplėstinis turto konfiskavimas, tačiau šiuos turto konfiskavimo būdus galima taikyti tik baudžiamojoje byloje, kai asmuo kaltinamas padaręs konkrečius nusikaltimus.
Praktikoje paaiškėjo, kad turto konfiskavimas ir išplėstinis turto konfiskavimas nėra pakankamai veiksmingi, norint užkirsti kelią asmenims pasipelnyti iš neteisėtos veiklos, nes kai kurie asmenys sugebėdavo išvengti atsakomybės perleisdami turtą kitiems asmenims ar slėpdami jo kilmę. Todėl buvo priimtas naujas – Civilinio turto konfiskavimo – įstatymas, kuriuo leidžiama konfiskuoti turtą nepriklausomai nuo baudžiamojo proceso pradėjimo ar jo baigties, t. y. civiline tvarka, jei yra pagrįstų įrodymų, kad turtas įgytas neteisėtai.

Kokiais atvejais turtas gali būti konfiskuojamas civiline tvarka?
Civiline tvarka gali būti konfiskuojamas tik toks turtas, kurio vertė neatitinka teisėtų asmens pajamų ir jei yra pagrindas manyti, kad turtas įgytas neteisėtai. Neatitiktis teisėtoms pajamoms matuojama konkrečiu dydžiu – skirtumas tarp turto vertės ir teisėtų pajamų turi viršyti 2 tūkst. bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą, kuri šiuo metu lygi 100 tūkst. eurų.
Civilinio turto konfiskavimo įstatyme nustatyti du turto konfiskavimo civiline tvarka atvejai:
1. Kai turtas priklauso asmeniui, kuris buvo įtariamas, kaltinamas nusikaltimo padarymu ar jį padarė, arba kai turtas priklauso tokio asmens sutuoktiniui (partneriui, sugyventiniui).
2. Kai turtas perduotas kitam asmeniui, tačiau akivaizdu, kad tai padaryta norint išvengti jo konfiskavimo, pavyzdžiui, perleidžiant turtą artimiesiems ar neatlygintinai perdavus jį kitiems asmenims. Toks asmuo vadinamas nesąžiningu įgijėju.

Kokia civilinio turto konfiskavimo procedūra?
Civilinis turto konfiskavimas vyksta keliais etapais:
1 etapas – turto tyrimo inicijavimas. Pirmiausia prokuroras priima sprendimą pradėti turto tyrimą. Prokurorui informaciją apie įtartiną turtą kartais pateikia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ar kitos institucijos.
2 etapas – turto tyrimas. Jo metu FNTT aiškinasi, koks turtas priklauso asmeniui, iš kur jis gautas ir ar asmuo galėjo jį įsigyti iš teisėtų pajamų. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pateikia išvadą apie asmens finansines galimybes. Tiriamas iki 10 metų laikotarpis, nebent pats asmuo savo iniciatyva pateikia informaciją apie ilgesnį laikotarpį. Šio etapo metu gali būti atliekami papildomi procesiniai veiksmai, pavyzdžiui, prokuroras gali pateikti prašymą teismui leisti patekti į asmens patalpas, siekiant apžiūrėti ar įvertinti turtą; turtui gali būti taikomas areštas, jei jį bandoma paslėpti arba perleisti kitiems asmenims.
3 etapas – pranešimas apie civilinį turto konfiskavimą. Kai surenkami duomenys, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmens turtas nėra gautas teisėtu būdu ir šis turtas neatitinka teisėtų asmens pajamų arba kad asmuo yra nesąžiningas įgijėjas, asmeniui įteikiamas pranešimas apie galimą civilinį turto konfiskavimą. Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos asmuo turi teisę pateikti įrodymus (paaiškinimus ir duomenis), kad jo turtas įgytas teisėtai.
4 etapas – sprendimo dėl civilinio turto (ne)konfiskavimo priėmimas. Jei surinkti duomenys patvirtina įtarimus, prokuroras pateikia ieškinį teismui dėl civilinio turto konfiskavimo. Tačiau prokuroras gali priimti sprendimą nutraukti turto tyrimą, jei nesurinkta pakankamai įrodymų, arba nutraukti turto tyrimą ir perduoti informaciją VMI, jei nustatomi galimi mokesčių teisės pažeidimai.
5 etapas – teisminis procesas. Ieškinys dėl civilinio turto konfiskavimo nagrinėjamas viename iš penkių apygardos teismų (pagal atsakovo gyvenamąją vietą). Jei teismas priėmė sprendimą konfiskuoti turtą, turtas perduodamas valstybės nuosavybėn ir realizuojamas.

Koks teismo vaidmuo civilinio turto konfiskavimo procedūroje?
Šioje procedūroje teismas atlieka esminį vaidmenį – jis sprendžia, ar egzistuoja teisinis pagrindas konfiskuoti turtą, vertindamas prokuroro pateikto ieškinio pagrįstumą ir užtikrindamas, kad nebūtų pažeistos asmens, kurio turtą norima konfiskuoti, teisės.
Jau turime suformuotą teismų praktiką, pagal kurią prokuroras privalo įrodyti ne tik įstatyme įtvirtintus turto konfiskavimo pagrindus, bet ir imtis detalesnio įrodinėjimo, t. y. prašomą konfiskuoti turtą susieti su neteisėta (galimai nusikalstama) veikla.
Priešingai nei baudžiamosiose bylose, civilinėse bylose nereikalaujama nustatyti konkretaus padaryto nusikaltimo, o pakanka įrodyti, jog yra realus ryšys tarp konfiskuotino turto ir galimai neteisėtos veiklos.
Kitais žodžiais tariant, civilinėse bylose taikomas „pagrįsto įsitikinimo“ įrodinėjimo standartas, kuris, viena vertus, padeda veiksmingai kovoti su nusikalstamumu, kita vertus, saugo asmenis nuo galimo valstybės institucijų piktnaudžiavimo turto konfiskavimo mechanizmu, nes turto sąsajos su galimai nusikalstama veika turi būti ne teorinės ar hipotetinės, o pagrįstai įtikinančios teismą, kad turtas nėra gautas teisėtai.

Ką daryti, jei civiline tvarka konfiskuotinas turtas jau paslėptas, sunaudotas ar perleistas kitiems asmenims?
Jeigu civiline tvarka konfiskuoti turto fiziškai neįmanoma – jis jau parduotas, perleistas, paslėptas ar sunaudotas, teismas gali nuspręsti, kad reikia iš asmens išieškoti šio turto vertę pinigais. Taip siekiama, kad asmuo vis tiek nepraturtėtų iš neteisėtų veiksmų.
Jei tas pats turtas jau buvo konfiskuotas kitame procese, pavyzdžiui, kontrabandinės cigaretės konfiskuotos baudžiamojoje ar administracinio nusižengimo byloje, antrą kartą jo vertės išieškoti nebegalima – tai būtų nesąžininga. Tačiau jeigu neteisėtai gautos lėšos (labai dažnai gautos iš kontrabandos) buvo panaudotos kitiems tikslams, pavyzdžiui, baudoms sumokėti, jos turi būti išieškomos civilinio turto konfiskavimo tvarka, kadangi asmuo iš neteisėtų veiksmų gavo finansinę naudą.

Apibendrinimui – apie tinkamos pusiausvyros paiešką bylose dėl civilinio turto konfiskavimo
Civilinis turto konfiskavimas yra svarbi valstybės priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią organizuotam nusikalstamumui, korupcijai ir kitiems dažniausiai sunkiai nustatomiems nusikaltimams, iš kurių nusikaltimą padaręs asmuo gali pasipelnyti. Ši procedūra leidžia paimti turtą, kuris įgytas iš galimai neteisėtų veiklų, arba jo atitikmenį pinigais, net jei asmuo nebuvo nuteistas. Vis dėlto, nepaisant šių kilnių siekių, išlieka grėsmė, kad gali būti piktnaudžiaujama šia priemone, valstybei nepagrįstai kėsinantis į asmens nuosavybę. Todėl šios kategorijos bylose teismai siekia užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp šių konkuruojančių vertybių.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Venta Valčackienė
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko
padėjėja ryšiams su visuomene
Tel. 0 706 63 273, mob. 0 675 47477
El. p. venta.valcackiene@apeliacinis.lt
www.apeliacinis.lt | Facebook