NAUJIENOS

Nuo gruodžio 3-iosios Tauragės apylinkės teismas turi naują teismo pirmininką, kuriuo Prezidentės Dalios Grybauskaitės skyrimu tapo 59-erių Egidijus Mockaitis. Išskirtinį interviu „Tauragės kurjeriui“ davęs teisėjas atviras – studijuoti teisę pradėjo tik 39-erių, o prieš tai buvo veterinarijos gydytojas.

Teisėju dabartinis Tauragės apylinkės teismo pirmininkas Egidijus Mockaitis dirba nuo 2009 metų. Suprantama, kad teisėju tapti gali ne kiekvienas, tam reikalingas ne tik tinkamas išsilavinimas, bet ir nepriekaištinga reputacija. Tačiau E.Mockaitis – išskirtinis pavyzdys, kad amžius siekti svajonės – ne kliūtis. Iš Milgaudžių kaimo Gaurės seniūnijoje kilęs teismo pirmininkas iki įgydamas teisininko išsilavinimą buvo veterinarijos gydytojas.

– Milgaudžių kaime tebeturiu išsaugotą gimtinę. Senovinis ten ūkis, bet jaučiu didelį malonumą jame leisdamas laisvalaikį. Mama su tėčiu buvo ūkininkai. Veterinarijos gydytojas buvo tėvelio įsivaizduojamas etalonas. Tai buvo reikalingas ir svarbus darbas tais laikais, gerbiamas. Tad mokiausi, o vėliau ir dirbau pagal įgytą specialybę. Tačiau Lietuvai tapus nepriklausomai, nustojus egzistuoti vadinamiesiems kolchozams, reikėjo apsispręsti. Neatsispyriau pagundai, nusprendžiau, kad veterinarijos man gana, – kalbėjo teismo pirmininkas, nuo pat 1982 metų dirbęs veterinarijos gydytoju.

Būdamas 39-erių veterinarijos gydytojas įstojo į Vilniaus universitetą mokytis Teisės fakultete. Anot pašnekovo, studijos buvo alinančios, sunkios, jas baigė toli gražu ne visi įstojusieji. Gavus diplomą prasidėjo tikslingas teisėjo darbo vietos siekimas. Kad galėtum pretenduoti į teisėjo regalijas, būtina teisinio darbo patirtis. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įgijęs reikalingą stažą E.Mockaitis ėmė ruoštis teisėjo egzaminui.

– Visada žinojau, kad manęs nedomina nei advokato, nei prokuroro darbas. Ėjau ten, kur tas tikrasis teisingumas, bet neįsivaizdavau, kokios kančios dar laukia. Teisėjo egzaminą išlaikyti reikėjo titaniškų pastangų. Išlaikiau jį iš pirmo karto. Jei būčiau neišlaikęs, nežinau, ar būčiau ryžęsis visa tai pakartoti. Nors šiaip esu kovotojas, – kalbėjo naujasis teismo pirmininkas.

Teisėjo darbas įvairiapusis ir įdomus, tenka nagrinėti skirtingas civilines, administracines ir baudžiamąsias bylas. Nenuostabu, kad ir išgirstamų istorijų įvairovė itin plati. Teisėjas atviras – emocijų kartais tikrai netrūksta, pasitaiko ir labai artistiškų momentų.

– Nagrinėdamas bylą stengiesi negalvoti, ar tas žmogus simpatiškas, ar laimingas, nelaimingas. Esmė yra nustatyti tiesą. Tam ir yra teismai. Su metais ne taip sudėtinga įžvelgti melą. Mane žeidžia, kad pasitikėjimas teismais vis dar nedidelis, nors palaipsniui jis auga. Visgi atsakingai galiu pareikšti, kad teismas yra atsakinga ir skaidri institucija. Aš asmeniškai mėgstu kruopščiai nagrinėti bylas ir man arčiau širdies baudžiamosios bylos, kai reikia nustatyti absoliučią tiesą – kaltas žmogus ar ne. Jei tik kyla abejonių, asmuo turi būti išteisintas. Tokia nekaltumo prezumpcija. Baudžiamosiose bylose mažiau emocijų. O štai civilinėse neretai bylinėjamasi ne dėl teisės, o dėl principo, noro parodyti, atkeršyti. Tokie dalykai man asmeniškai kelia nuostabą – negi negalima kitaip problemos išspręsti? Jei ginčą galima išspręsti be teismo, tai labai linkiu tą kelią ir išbandyti, – linki E.Mockaitis.

Jau mėnesį teismo pirmininku dirbantis teisėjas atviras – jį užklupo ne tik naujo, ne iki galo pažįstamo darbo iššūkiai. Taip pat svarbi administracinio darbo dalis – finansavimas. Ką tik praūžus pedagogų streikui, E.Mockaitis patvirtino – teisėjai neturi teisės streikuoti. O dar labiau paatviravus paaiškėjo, kad jei ne darbuotojų ligos, iki metų galo skirto finansavimo teismui vargiai užtektų.

– Darbas itin atsakingas. Reikalavimai aukšti visiems, ne tik teisėjams. Nemenka kadrų kaita. Guodžia tai, kad kasmet finansavimas teismams po truputį didėja, nors infliacija šuoliuoja didesniais tempais. Sunku žmones darbui motyvuoti vien kalbomis, – atviravo teismo pirmininkas.

Nepaisant sunkumų, teismo pirmininkas įvardijo, kad pirmuoju savo darbu po paskyrimo jis laikė būtinybę įtikinti teismo darbuotojus, kad jie jaustų pasididžiavimą savo darbu, pasitikėjimą. Juk dirbama dėl žmonių, dėl jų vykdomas teisingumas.